- trikampis
- 2 trikam̃pis, -ė adj. (2) K, Š, Rtr, DŽ, Plv, Gs, trìkampis (1) Gdž; SD372, R103, MŽ135, Sut, L kuris su trimis kampais, turintis trikampio formą: Trikampis yra tam tikra, trikam̃pė (trimis kampais) figūra GK1939,110 (P.Skar). Trikam̃pės akėčios LKAI275. Skepetas įkypai parrėžtas bus trikam̃pis J. Tvartai buvo trikampiai, trilinki Ggr. Žiedeliai smulkučiai, lapeliai trikam̃piai Kvr. Abu jis (arkliai) lygūs, raudi, su trikampėm žvaigždėm kaktoj I.Simon. Trikampė žolė N. Trikam̃pė žolė esiūklis JI398. Trikampis stiebas BTŽ413. Trikam̃pė brūžuoklė BŽ264. Trikam̃pė skrybėlė NdŽ. Kartį tokią nusitašai trìkampę ir prisiriši nuo šelmenio [dengdamas šiaudais stogą] Č. Krito trikam̃piai ledai, išmušė javus Brš. Grikai augdavo, trìkampiai grūdžiukai anų LKT103(Klm). Žalvarinė lankinė su trikampe kojele segė MLTEI553. [Pantinės gyvatės] galva trikampė E. Visos skruzdėlės, ar jos būtų šios, ar tos veislės, tur trikampę galvą Kel1851,146. Kurpius, prie žiburio besiūdamas, vieną vakarą pamatė … vyrytį su trikampe galva BsMtII136(Prk). | Trikam̃piai virpesiai FzŽ393. ^ Trikampis tvartelis, ten baltas veršelis (grikis) LTR(Mrj). Trikampė dėžutė padaryta, pilna miltų privaryta (grikis) LTR(Ut).
trikam̃piai adv.: Trikam̃piai ją (skarelę) sulenk i apsirišk Klt.
Dictionary of the Lithuanian Language.